- vieniša
- víenišas, vienišà Kur ne kur ant kalvõs riõgso víenišas namùkas.
.
vieniša
Look at other dictionaries:
vienišas — 2 vienišas, a adj. (1) Š, BŽ578, DŽ, NdŽ, Kv, à (3a) NdŽ, DŽ, viẽnišas (1) Jn; L 1. kuris neturi artimųjų, gyvena vienas: Buvo daug vienišų senelių, invalidų ir elgetų, kurie neturėjo kur prisiglausti LKXX332. Kas gi šoks apie vienišą? (niekas… … Dictionary of the Lithuanian Language
auksaplaukis — auksaplaũkis2, auksaplaũkė2 dkt. Kavi̇̀nėje sėdėjo vienišà auksaplaũkė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
auksaplaukė — auksaplaũkis2, auksaplaũkė2 dkt. Kavi̇̀nėje sėdėjo vienišà auksaplaũkė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vienišas — víenišas, vienišà Kur ne kur ant kalvõs riõgso víenišas namùkas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
šiurpsoti — šiurpsóti vksm. Vidurỹ laukų̃ šiur̃pso vienišà sodýba … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
glūdus — glūdùs, ì adj. (4) 1. nejaukus, nykus: Vėl mus pagavo glūdi tyla rš. Paukščio giesmė sklido glūdi ir vieniša rš. 2. nuošalus, užkampyje esantis: Glūdesnėse Lietuvos vietose dar būta senojo kulto salų rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išskėtrioti — intr.; Ser 1. Dkš menk. sklaidant rankomis ar išsižergus išeiti: Gėrė, gėrė ir išskėtriojo kaži kur Erž. 2. ištiesti į šalis: Jis lėtai sėdasi prie stalo, išskėtrioja rankas ant rankraščių rš. 3. refl. išsiplėtoti: Aikštelės vidury stovėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išspirti — išspìrti, ìšspiria, išspyrė 1. tr. Rtr, Š, Ser smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: Išspìrti iš aikštės sviedinį DŽ1. Aš visą lovos galą išspyriau Skr. Juodžemio grumstas briedžio išspìrtas NdŽ. ^ Jau kielė su garniu ledą… … Dictionary of the Lithuanian Language
išžudyti — tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; S.Dauk, Sut, M, išžūdyti; LL291 caus. išžūti. 1. Skd, KlvrŽ, Yl, Lk, Žeml, Skrd išnaikinti, daugelį nužudyti: Išžudyti yra išganubyti J. Švedai buvo šmotą mergaičių išžùdę an to kalno, i buvo palikęs (pavadintas) Panų… … Dictionary of the Lithuanian Language
plytėti — plytėti, plỹti, ėjo intr. 1. BŽ480 būti plačiai nusidriekusiam, išplitusiam, tįsoti: Greta girių plyti ir didžiuliai žemės plotai Vr. Arčiau Pervalkos plytintys smėlynai atrodo labai didingai sp. Pakalnėje plytėjo sodas A.Vencl. Akim neaprėpsi – … Dictionary of the Lithuanian Language
